- valnybė
- ×valnýbė sf. (1) NdŽ, valnỹbė (2) K, Rtr, KŽ, válnybė (1) DP331 žr. valnastis: 1. VlnE67, Lex37, Q195, H176, R, MŽ, Sut, N, K, A1884,285 Valnybėj, iš valnų tėvų gimęs R148, MŽ196. Kova už valnỹbę KI464. Valnybę turėti CII708. Mes griešni siratos, mes biedni nabagėliai. Rods, valnỹbės jūsiškos (paukščių) pasidžiaugti negalim K.Donel. Valnybę gavo nuo vergystės Ns1855,1. O kas gal būti brangesnis už valnybę? prš. Valnybę savo vėl pelnyt Dievs gelbės RD210. Nesa ir sutvėrimas valnas taps nuo šlūžmo šios pragaišomos esybės garbingospi valnybėspi vaikų Dievo CII708. Visokia valnýbė už Nerono viešpatavimo buvo paminta DP610. 2. Biurgerio (orig. Burgero) valnybė Q106. 3. N Dievas nieko nepriverčia, idant turėtų kitus piktint ir nė vienam valios ką norint daryt neatima, bet kiekvieną paliekt prieg valnýbės savos DP519. Nenori žmogui atimdinėt tos válnybės, kurią jam davė ižg prigimimo jo DP411. 4. Q623 savavališkumas, savivalė.
Dictionary of the Lithuanian Language.